na

2 nà prt. 1. reiškiant energingą, smarkią veiksmo pradžią: Jis jam už plaukų ir nà duot, nà duot su lazda Lnkv. Na ta laumė, apsukui lakstydama, keikt, na ji jį keikt! BsMtI109. 2. sustiprinant, pabrėžiant teigimą: Net Vilniun? – nusistebėjau. – Juk tai kokis šimtas verstų. – Na, šimtas, žinoma V.Krėv. Užsispyrė, na ir ką su juo! V.Kudir. 3. taip (reiškiant sutikimą): Palauk tu čia; atsako: na nà, palauksiu J. Tuo ateik tu pas mane; atsako: na nà, t. y. ateisiu J.